Kaimo istorija

Baubliai – kaimas Kretingos rajone, 13 km į pietus nuo Kartenos, 13 km į pietryčius nuo Kretingos ir apie 30 km į rytus nuo Klaipėdos. Gyvena apie 600 gyventojų.

Kaimas įsikūręs prie Minijos upės, kurios šlaitai, užsodinti pušynėliais, apgaubia ant kalno esančią gyvenvietę. Pietinėje dalyje Kalnupio upelis skiria Baublių ir Pikteikių kaimus. Už 2 kilometrų nuo Baublių į šiaurę stūkso Kačaičių piliakalnis, pro kurį teka Kartenalės upelis.

 Å iose vietovÄ—se žmonÄ—s gyveno jau I tÅ«kst. pr. Kr. Apie tai byloja archeologiniai kasinÄ—jimai. Kur ilgaamžė Minija daro vingį, kairiojo kranto slÄ—nio kalvelÄ—je iÅ¡likÄ™s III-II a pr. Kr. kapinynas.

Baublių kaimas pradėjo kurtis XV-XVI amžiuje. Anksčiau kaimas priklausė Kartenos dvarui ir parapijai.


Algio Kerpės krikštynos (Arkliai tuo metu buvo pagrindinė transporto priemonė).

Pirma pradinė mokykla Baubliuose įsteigta 1926 m. Ją įkūrė Antanas Lukauskas, pasistatęs sau namą ir atidavęs mokyklai.

Baublių kaimas 1931 m. buvo išskirstytas į vienkiemius. Per keletą metų visi gyventojai išsikėlė į savo naujus sklypus. Ten kūrėsi naujos sodybos. Ūkininkų ir vidutiniokų buvo 72 proc., mažažemių – 22 proc., bežemių – 6 proc. Ūkininkai augino rugius, avižas, linus. Žemės ūkio produktus, gyvulius bei mišką supirkdavo pirkliai (žydai), kurie važinėdavo po kaimą.


Jaunųjų ūkininkų būrelis.

1940 m. užėjus Tarybų valdžiai, buvo pradėta vykdyti žemės reforma. Buvo „apkarpyti“ stambių ūkininkų (Keblio, Paulausko, Lukausko, Norvilo, Puplesio) ūkiai ir išdalinti bežemiams ir mažažemiams.

1940-1952 metai baubliškiams buvo ypač sunkūs. Kaimo žmonės patyrė sovietų ir hitlerinės okupacijos žiaurumus. 1948-1949 Sovietinio režimo metais į Sibirą buvo išvežti 32, o 1951-1952 metais - 34 gyventojai. Iš Sibiro negrįžo Kazimieras Lukauskas, Elena Macienė, Kazimieras Macius, Ignas Skliuderis, Rokas Šepikas, Vincas Slušnys, Pranas Lukauskas (šaulys), Antanas Stonkus, Bronislava Stonkienė.

Kai kurie Baublių kaimo vyrai, nepaklusę Tarybų valdžiai, pasitraukė į miškus ir partizaninėje kovoje gynė savo kraštą. Prieš sovietų tvarką kovojo ir žuvo: Vytautas Cirtautas, Vytautas Miltakis, Vincas Slušnys, Leonas Paulauskas, Stasys Lukas, Antanas Liaudinskas, Petras Liutikas. Leonas Paulauskas buvo nužudytas Raudonosios armijos kareivių.

Kai kurie baubliškiai tuo laikotarpiu dirbę Tarybinėje struktūroje apylinkės pirmininkais, dešimtininkais (brigadininkais), buhalteriais, saugumiečiais, taip pat tapo Sovietų okupacijos režimo aukomis. Jie žuvo nuo partizanų kulkų ir daugelio kapais tapo miško žemelė ar Minijos slėnio smėlis. Buvo nušauti Juozas Končius, Pranas Drungilas, Stasys Liubertas, Kazys Lukas, Liudas Kundrotas, Karolina Stonkienė bei jos sūnus Steponas Stonkus.

1949 m. Baubliuose susikūrė „Jaunosios gvardijos“ kolūkis, kurio pirmininkas buvo Jonas Kavera. Pirmininkai, išbuvę metus ar kiek daugiau, išvykdavo. Pradžia buvo sunki, žmonės nenorėjo paklusti naujai sistemai.

Nuo 1955 m. kolūkiui pradėjo vadovauti Mečislovas Navajauskas (1925-1982 m.).


Raštinėje 1962 m. Iš kairės: S.Stonkus, M.Navajauskas, L.Bernotas

Jau 1958 m. kolūkyje buvo 8 vikšriniai, 8 ratiniai, 1 lengvasis automobilis, 11 sunkvežimių.


Pirmas ratinis traktorius, nupirktas 1956 m. Traktorininkas Kazys Karnauskas.

Iš nedidelio kaimelio Baubliai virto didele gyvenviete. 1967-1972 m. atidaryta naujai pastatyta parduotuvė, valgykla, vaikų darželis, įrengtas buities kambarys. Tuo metu pastatyti ir valymo įrenginiai, mechaninės dirbtuvės, kuriose dabar yra priešgaisrinė tarnyba.


1955 m. veikė dramos ir tautinių šokių būrelis.


1955 m. Baublių saviveiklininkai atlieka Lietuvių liaudies šokį "Sukčius". Groja agronomas Žemgalis.


1962 m. buvo pastatyti kultūros namai, kuriuose talpinosi kolūkio raštinė, medicinos punktas, biblioteka ir pradinė mokykla. Kolūkio likvidavimo metu pastatas buvo perduotas Kretingos rajono savivaldybei ir 2004 metais parduotas ir nugriautas.

Gyvenvietės centre įrengtas 6 hektarų parkas, kuriame 1971 m. atidengta A.Dimžlio skulptūra “Žvilgsnis į žvaigždes”.

1974 m., sujungus „Aušros“ ir „Jaunosios Gvardijos“ kolūkius, Baubliai tapo kolūkio centru.

1976 m. pastatytas naujas lopšelis-darželis. Dabartiniu metu čia įsikūręs ir medicinos punktas, biblioteka, koplyčia.

1980 m. pastatyta aštuonmetė mokykla. Šiuo metu - Baublių pagrindinė mokykla. Tais pačiais metais Baublių gyvenvietė pirmoji Respublikoje buvo telefonizuota ir radiofonizuota.

1982-1991 m. „Jaunosios Gvardijos“ kolūkiui vadovauja Antanas Narvydas. 1987 m. pastatytas naujas buities ir sporto komplektas, t.y. pirtis. Šiuo metu parduotas bei tapęs „pastatu vaiduokliu“.

1988 m. pastatyta elektrodinÄ— katilinÄ—, kuri teikÄ— kaimui Å¡ilumÄ…. Å iuo metu neveikia.

1988 m. pastatytas didelis prekybos centras, kuriame veikė ir valgykla. Dabar ten įsikūrę bendruomenės namai, kultūros filialas ir parduotuvė.

1991 m. kolūkis likviduotas. Sunkiai baubliškiai išgyveno politinių permainų laikmetį. Griuvo ne tik sovietinė santvarka, bet ir įprastai tekėję žmonių gyvenimai. Nebeliko darbo, fermos buvo išardytos, po trupinėlį išnešiotas buvusio kolūkio turtas. Bedarbystė ir nepriteklius vargino žmones.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, baubliškės Stasės Gideikienės rūpesčiu 1993 metais Baublių kaime atstatytas kryžius, 1995 metais atidaryti Maldos namai.


Baublių kaimo kalvis Stanislovas Kerpė (1903-1986 m.) išsaugojo kryžių nuo sunaikinimo (apie 1956 m.). Tuo metu buvo griaunamos kaime esančios koplytėlės, verčiami kryžiai kapeliuose.

Apie dešimtmetį kaimo visuomeninis gyvenimas labai pasyvus.

2006 m. įregistruotas Baublių kaimo bendruomenės centras. Bendruomenės pirmininkė Gražina Rimkuvienė. Baublių kaimo gyventojus subūrė vizija - gražioje gyvenvietėje matyti laimingus žmones. Siekdami šio tikslo, bendruomenės centro nariai rūpinasi kaimo švara ir tvarka, puoselėja gyvenvietės grožį, skatina bendruomeniškumą, stengiasi sudaryti sąlygas turiningam jaunimo laisvalaikiui.

Dauguma baubliškių labai išmoningai puoselėja savo aplinką. Eleonoros ir Sauliaus Kupšių sodyba pripažinta gražiausia rajone.

2007 m. prie Baublių pagrindinės mokyklos atidengta Juozo Paulausko sukurta skulptūra, skirta skulptoriui Rimantui Dauginčiui, gimusiam Baublių kaime, atminti.

Maldos namams suteiktas koplyčios statusas. 2008 m. Baublių koplyčia pavadinta Šv.Kazimiero vardu. Tais pačiais metais uždarytas paštas ir nuo šiol žmones aptarnauja Klaipėdos kilnojamas paštas.

Kaimo naujienos:

Iš močiutės kraičio skrynios ir senelio palėpės (0)

Įgyvendintas Kretingos rajono savivaldybės bendruomeninių organizacijų finansuojamas projektas...

Plačiau...

Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos parama (0)

Projektas "Iš močiutės kulinarinių užrašų" (0)

         Ä®gyvendintas Kretingos rajono savivaldybÄ—s 2018...

Plačiau...