Seniai seniai, kur dabar yra Baublių kaimas, buvo tik kelios, viena nuo kitos nutolusios trobelės. Senoliai pasakoja, kad tose vietose, arčiau vandens, girdėdavę keistą garsą, primenantį jaučio baubimą. Vieną kartą, arkliais pakinkyta brička, važiavo siuvėjas. Jam bevažiuojant pro tą vietą, nendrynuose kažkas subaubė. Siuvėjas, padrąsindamas save, uždainavo: „Eina dūdą dūdydams, viršum medžių trūbydams“. Ir vėl kažkas iš nendrynų jam atsiliepė. Tas pats siuvėjui atsitiko važiuojant ir antrą kartą. Važiuoja jis trečią kartą. Tylu. Tada siuvėjas dar garsiau uždainavo: „Eina dūdą dūdydams, viršum medžių trūbydams“. Kad subaubė kažkas taip garsiai, taip baisiai, kad išsigandę arkliai prdėjo lėkti laukais, brička sulūžo, o siuvėjas vos galo negavo. Nuo tada visi vykdami į tą vietovę pradėjo sakyti: “Važiuojam į baublius“.

Manoma, kad tai baubė paukštis baublys, kuris gyvena vandens telkiniuose su dideliais nendrynais.

Nuo tada kaimą pradėta vadinti Baubliais.

Papasakojo mokytoja Vida Paulauskienė