Senolių pasakojimas apie kaimo pavadinimo kilmę
Seniai seniai, kur dabar yra Baublių kaimas, buvo tik kelios, viena nuo kitos nutolusios trobelÄ—s. Senoliai pasakoja, kad tose vietose, arÄiau vandens, girdÄ—davÄ™ keistÄ… garsÄ…, primenantį jauÄio baubimÄ…. VienÄ… kartÄ…, arkliais pakinkyta briÄka, važiavo siuvÄ—jas. Jam bevažiuojant pro tÄ… vietÄ…, nendrynuose kažkas subaubÄ—. SiuvÄ—jas, padrÄ…sindamas save, uždainavo: „Eina dÅ«dÄ… dÅ«dydams, virÅ¡um medžių trÅ«bydams“. Ir vÄ—l kažkas iÅ¡ nendrynų jam atsiliepÄ—. Tas pats siuvÄ—jui atsitiko važiuojant ir antrÄ… kartÄ…. Važiuoja jis treÄiÄ… kartÄ…. Tylu. Tada siuvÄ—jas dar garsiau uždainavo: „Eina dÅ«dÄ… dÅ«dydams, virÅ¡um medžių trÅ«bydams“. Kad subaubÄ— kažkas taip garsiai, taip baisiai, kad iÅ¡sigandÄ™ arkliai prdÄ—jo lÄ—kti laukais, briÄka sulūžo, o siuvÄ—jas vos galo negavo. Nuo tada visi vykdami į tÄ… vietovÄ™ pradÄ—jo sakyti: “Važiuojam į baublius“.
Manoma, kad tai baubė paukštis baublys, kuris gyvena vandens telkiniuose su dideliais nendrynais.
Nuo tada kaimÄ… pradÄ—ta vadinti Baubliais.
Papasakojo mokytoja Vida PaulauskienÄ—